Perdegimas – kai tavo vidinis sodas prašosi priežiūros

Mūsų protas – tarsi sodas. Jis visada kažką augina: sąmoningai pasodintas mintis arba laukines, užsilikusias piktžoles. Ir nesvarbu, ar rūpinamės juo, ar ne – jis vis tiek auga.
Bet kai nebeturime jėgų ravėti, kai viskas perauga – tai ne silpnumo ženklas, o kvietimas grįžti į save.

Net ir psichologas kartais pamiršta savo sodą… Kai pajuntu, kad viduje gyvybinės jėgos ima sekti, suprantu – laikas sustoti, pasižiūrėti, kas manyje auga. Ar vis dar sėju tai, kas mane maitina?

Kas iš tiesų yra tas perdegimas?

Perdegimas – tai ne silpnumas. Tai ilgalaikio savo poreikių ignoravimo pasekmė.
Jis nėra tik nuovargis. Tai emocinė, fizinė ir dvasinė tuštuma, kai vidiniai resursai išsenka greičiau, nei spėjame juos atkurti.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perdegimą priskiria prie profesinių reiškinių, tačiau praktikoje jis apima visą žmogų – mintis, kūną, santykius, savivertę.

Perdegimas pasireiškia kompleksiškai – jis veikia kūną, emocijas, mąstymą ir elgesį. Dažnai šie požymiai atsiranda palaipsniui, todėl iš pradžių jie gali atrodyti kaip „tiesiog nuovargis“.

Sritis	Simptomai
Kūnas	Lėtinis nuovargis, miego sutrikimai (sunku užmigti arba dažnai prabundama), galvos, sprando ar raumenų skausmai, įtampa kūne, širdies plakimo padažnėjimas, dažnesni peršalimai ar kiti susirgimai, virškinimo problemos.
Emocijos	Dirglumas, nerimas, apatija, nuotaikų kaita, beviltiškumo jausmas, kaltės jausmas („darau per mažai“), jausmas „manęs nebėra“ arba veikimas „autopilotu“.
Mąstymas	Sumažėjusi koncentracija, atminties pablogėjimas, sulėtėjusi mąstymo eiga, abejonės savo verte, pesimizmas, sunkumas priimant sprendimus.
Elgesys	Atsiribojimas nuo kolegų, draugų ar šeimos, vengimas atsakomybių, dažnesnis laiko leidimas prie ekranų, impulsyvus arba perteklinis valgymas, alkoholio ar kitų raminamųjų medžiagų vartojimo padidėjimas, užsitęsęs darbų atidėliojimas.

Kaip tai jaučiasi kasdienybėje?

• Net ir po ilgo miego ar poilsio išlieka nuolatinis nuovargis, „sunkumo“ pojūtis.
• Atsiranda atitolimo jausmas – tarsi žiūrėtum į savo gyvenimą iš šalies, be tikro įsitraukimo.
• Mažėja motyvacija, anksčiau džiaugsmą teikusios veiklos tampa pareiga.
• Stiprėja beprasmybės ar „įstrigimo“ jausmas.
• Kūnas siunčia signalus: įtampa pečiuose ar nugaroje, dažnesni susirgimai, sutrikęs miegas, padidėjęs jautrumas garsui ar dirgikliams.