Perdegimas – kai tavo vidinis sodas prašosi priežiūros

Mūsų protas – tarsi sodas. Jis visada kažką augina: sąmoningai pasodintas mintis arba laukines, užsilikusias piktžoles. Ir nesvarbu, ar rūpinamės juo, ar ne – jis vis tiek auga.
Bet kai nebeturime jėgų ravėti, kai viskas perauga – tai ne silpnumo ženklas, o kvietimas grįžti į save.

Net ir psichologas kartais pamiršta savo sodą… Kai pajuntu, kad viduje gyvybinės jėgos ima sekti, suprantu – laikas sustoti, pasižiūrėti, kas manyje auga. Ar vis dar sėju tai, kas mane maitina?

Kas iš tiesų yra tas perdegimas?

Perdegimas – tai ne silpnumas. Tai ilgalaikio savo poreikių ignoravimo pasekmė.
Jis nėra tik nuovargis. Tai emocinė, fizinė ir dvasinė tuštuma, kai vidiniai resursai išsenka greičiau, nei spėjame juos atkurti.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perdegimą priskiria prie profesinių reiškinių, tačiau praktikoje jis apima visą žmogų – mintis, kūną, santykius, savivertę.

Perdegimas pasireiškia kompleksiškai – jis veikia kūną, emocijas, mąstymą ir elgesį. Dažnai šie požymiai atsiranda palaipsniui, todėl iš pradžių jie gali atrodyti kaip „tiesiog nuovargis“.

SritisSimptomai
KūnasLėtinis nuovargis, miego sutrikimai (sunku užmigti arba dažnai prabundama), galvos, sprando ar raumenų skausmai, įtampa kūne, širdies plakimo padažnėjimas, dažnesni peršalimai ar kiti susirgimai, virškinimo problemos.
EmocijosDirglumas, nerimas, apatija, nuotaikų kaita, beviltiškumo jausmas, kaltės jausmas („darau per mažai“), jausmas „manęs nebėra“ arba veikimas autopilotu“.
MąstymasSumažėjusi koncentracija, atminties pablogėjimas, sulėtėjusi mąstymo eiga, abejonės savo verte, pesimizmas, sunkumas priimant sprendimus.
ElgesysAtsiribojimas nuo kolegų, draugų ar šeimos, vengimas atsakomybių, dažnesnis laiko leidimas prie ekranų, impulsyvus arba perteklinis valgymas, alkoholio ar kitų raminamųjų medžiagų vartojimo padidėjimas, užsitęsęs darbų atidėliojimas.

Kaip tai jaučiasi kasdienybėje?

  • Net ir po ilgo miego ar poilsio išlieka nuolatinis nuovargis, „sunkumo“ pojūtis.
  • Atsiranda atitolimo jausmas – tarsi žiūrėtum į savo gyvenimą iš šalies, be tikro įsitraukimo.
  • Mažėja motyvacija, anksčiau džiaugsmą teikusios veiklos tampa pareiga.
  • Stiprėja beprasmybės ar „įstrigimo“ jausmas.
  • Kūnas siunčia signalus: įtampa pečiuose ar nugaroje, dažnesni susirgimai, sutrikęs miegas, padidėjęs jautrumas garsui ar dirgikliams.

Panašūs įrašai

  • Adaptacija darželyje

    „O kas, jeigu jam bus per sunku?“„O kas, jei jis verks ir ilgėsis manęs?“„O kas, jei jo niekas negalės nuraminti?“ Jeigu bent viena iš šių minčių tau pažįstama – tu nesi vienas(-a).Adaptacijos laikotarpyje tėveliai dažnai nerimauja ne mažiau nei vaikas. Ir tai – visiškai natūralu. Šias rekomendacijas parengiau remdamasi savo darbo su vaikais ir šeimomis…

  • 4 žingsniai, kaip padėti vaikui priimti sprendimus

    Savo darbe dažnai girdžiu, kad paprastos kasdienės situacijos – apsirengimas, dantų valymas, žaislų tvarkymas, kompiuteriniai žaidimai ar namų darbai – kai kada šeimose virsta tikru išbandymu. Atrodo, jog tai tik smulkmenos, kurios turėtų užimti vos kelias minutes mūsų dienoje, tačiau kartais kasdienės rutinos tampa chaotiška kova, lydima pykčio, ašarų, nuolatinės įtampos ar vėlavimų. Tėveliai neretai pasakoja, kad tokiomis akimirkomis jaučiasi pavargę, bejėgiai, o kartais net vengia pradėti tam tikras veiklas, nes…