4 žingsniai, kaip padėti vaikui priimti sprendimus

Savo darbe dažnai girdžiu, kad paprastos kasdienės situacijos – apsirengimas, dantų valymas, žaislų tvarkymas, kompiuteriniai žaidimai ar namų darbai – kai kada šeimose virsta tikru išbandymu. Atrodo, jog tai tik smulkmenos, kurios turėtų užimti vos kelias minutes mūsų dienoje, tačiau kartais kasdienės rutinos tampa chaotiška kova, lydima pykčio, ašarų, nuolatinės įtampos ar vėlavimų.

Tėveliai neretai pasakoja, kad tokiomis akimirkomis jaučiasi pavargę, bejėgiai, o kartais net vengia pradėti tam tikras veiklas, nes žino, kad laukia konfliktas. Tai sukelia jausmą, jog paprasti dienos planai griūva, o kasdienybė tampa kupina įtampos.

Tokie tėvelių jausmai yra natūralūs. Tačiau juk vaikai dar tik mokosi ir bando pažinti šį pasaulį,  kaip priimti sprendimus, kaip tvarkytis su savo emocijomis, kaip tilpti į normas. Tėvams tai gali atrodyti kaip užsispyrimas, tačiau dažniausiai tai – raidos etapas, tik tiek, kad jis labai jau varginantis…

Suprantu, kad tokiose situacijose gali būti sunku išlaikyti kantrybę, todėl dalinuosi rekomendacija, kuri galbūt bus veiksminga ir Jūsų šeimoje. Ji padeda vaikui mokytis priimti sprendimus, o tėvams – išlikti ramiems ir brėžiant aiškias ribas išvengti bereikalingų kovų.

1. Pasirinkimo galimybė (bet ribose)

Kai vaikas jaučia, kad turi pasirinkimą, jam lengviau priimti sprendimą. Svarbiausia – pasiūlyti tik du aiškius variantus, kurie abu yra priimtini vaikui bei jums kaip tėvams. Tai suteikia vaikui kontrolės jausmą, bet kartu aiškiai rodo ribas.

  • „Nori valyti dantis su laikmačiu ar klausantis muzikos?“
  • „Eime valyti dantis, bet žaidžiam žaidimą – įjungiu laikmatį, pažiūrėkim, kas šį kartą kruopščiau išsivalys.“
  • „Jau laikas tvarkytis žaisliukus – nori pradėti nuo lego ar nuo pliušinių/dėdami į dėžę detales paskaičiuokime kokių daugiau žalių ar raudonų?“
  • „Nori pirmiausia apsivilkti kelnes ar megztinį?“
  • „Šiandien kartu būsime virtuvėje – nori plauti daržoves ar maišyti tešlą?“

Toks būdas tėvams padeda išvengti sakinio „jei nesitvarkysi, bandelės kurią žadėjau, nepirksim“, kuris dažnai baigiasi kova arba žodžio nesilaikymu.

2. Laikas apsispręsti

Vaikams reikia ribų, nes begalinis delsimas tik didina chaosą. Laiko limitas leidžia išvengti vilkinimo ir moko, kad sprendimai priimami „čia ir dabar“.

  • „Turi nuspręsti iki tol, kol smėlio laikrodis subėgs‘‘
  • ,,Nustatysiu žadintuvą už 5 min., kai jis suskambės, lauksiu tavo sprendimo‘‘ 
  • „Šiam pasirinkimui yra tik 30 sekundžių, geriau jau paskubėk – jeigu nespėsi, teks nuspręsti man.“
  • „Iki kol išeisime pro duris, reikia apsispręsti.“

Tonas turėtų būti ramus, galbūt net žaismingas. Galima pasakyti su šypsena: „Pasiruošti, dėmesio, start!“

3. Jei vaikas visgi nesirenka

Kartais, net turint aiškų pasirinkimą ir laiką, vaikas nesiryžta spręsti. Tai nereiškia, kad tėvai pralaimėjo. Tiesiog šiandien už vaiką sprendžia jie.

  • „Matau, kad dabar sunku apsispręsti. Šį kartą pasirinksiu aš.“
  • „Suprantu, kad nori dar pagalvoti, bet laikas baigėsi – šį kartą renkuosi aš.“

Svarbu: jokio pykčio ar grasinimų. Tokia reakcija vaikui rodo, kad pasaulis nesugriuvo, tiesiog sprendimas įvyko už jį.

4. Sprendimo įvykdymas

Sprendimą, kas bepriėmė, reikia įgyvendinti nuosekliai. Tai moko vaiką, kad taisyklės tvirtos, o užsispyrimas neveikia.

  • „Šiandien pasirinkau aš, nes pats nepasakei. Kitą kartą galėsi rinktis pats.“

Tėvams tai padeda išvengti chaoso – sprendimas įvyksta, diena juda toliau.

Natūralios pasekmės 

Vaikai puikiai mokosi iš pasekmių. Jei tėvai nuolat „gelbsti“, vaikas nesupranta, kad jo sprendimai turi pasekmes.

  • Pamiršo/pametė gertuvę – dieną išbūna be jos arba tenka rinktis iš to kas yra namuose
  • nenorėjo apsivilkti striukės – mama įdeda į kuprinę, bet kai atšąla, pats pajunta, kad striukė reikalinga
  • vaikas nesusitvarko, žaislai lieka ten, kur yra, bet žaisti su jais kitą dieną negalima, kol nebus sudėti į vietą.“

Empatija + ribos = veikia

Nustatydami ribas, tėvai kartu parodo, kad pastebi ir priima vaiko jausmus

  • „Matau, kad tau nesinori tvarkytis, nes pavargai. Bet žaisliukai taip negali likti – pradėk nuo lego, aš tvarkau knygas.“
  • „Žinau, kad pyksti, nes nori dar žaisti. Galim susitarti – 10 minučių kompiuterio žaidimų dabar, tada tvarkomės.“
  • „Matau, kad tau liūdna, nes nenori eiti miegoti. Bet laikas miegoti atėjo – gali pasirinkti, ar pasaką skaitysim lovoje, ar ant sofos.“

Tėvams tai padeda išlaikyti ryšį – ribos išlieka, bet vaikas jaučiasi priimtas.

Dar daugiau praktinių situacijų

Namų ruoša

  • „Nori padėti šluoti grindis ar sudėti skalbinius?“
  • Jei nepasirenka: „Šį kartą pasirinksiu aš – padėsi sudėti skalbinius.“

Kompiuteriniai žaidimai / ekranai

  • „Nori žaisti 15 minučių dabar ar po vakarienės?“
  • „Galim įjungti laikmatį – pažiūrėkim, ar spėsi per 10 minučių pasiekti naują lygį.“
  • Jei nesirenka: „Šį kartą žaisi po vakarienės.“

Valgymas

  • „Ragausi pirmiau sriubą ar kepsnį?“
  • „Pasirink – didesnį ar mažesnį šaukštą?“

Miegas

  • „Pasaką skaitysim lovoje ar ant sofos?“
  • „Nori šviesą užgesinti pats ar man tai padaryti?“

Žaislų tvarkymasis

  • „Renkame žaislus su muzika, ar su laikmačiu?“
  • „Pažiūrėkime, kas greičiau susitvarkys – lego ar knygos?“

Nuoseklumas yra esmė: vaikai labai greitai pastebi, jei tėvai kartais „pasiduoda“, o tada puikiai išmoksta tuo manipuliuoti.

Žaidimas ir empatija paverčia kasdienes kovas bendradarbiavimu. O tai reiškia mažiau įtampos, daugiau ramybės šeimoje ir daugiau energijos ne tik kasdienėms užduotims, bet ir džiaugsmui ir laikui kartu. Ribos padeda ne tik išvengti pykčių, bet ir augina vaiką, kuris mokosi atsakomybės, sprendimų priėmimo ir pasitikėjimo savimi.

Panašūs įrašai